kokią informaciją apie perdirbimą turėčiau įtraukti į produkto pasą

Ką konkrečiai turėtumėte daryti

Ko iš jūsų tikimasi

ESPR yra pagrindo reglamentas: 7 straipsnis nurodo atliekų tvarką ir medžiagų naudojimą kaip kategorijas, dėl kurių gali būti nustatyti informacijos ar našumo reikalavimai, tačiau kokie atliekų tvarkymo duomenys tiksliai turi būti tam tikros produkto grupės pasporte, nustatoma atskirai naudojant delegirtas aktas. Žemiau pateiktas tekstas yra modelis, kuris išplaukia iš ESPR 7 ir 10 straipsnių, o ne išsamus sąrašas, kuris būtų vienodas kiekvienam produktui.

Informacija apie antrinės žaliavos procentinę dalį

Straipsnis 7 nurodo perdirbto medžiagos dalį produkte kaip vieną iš aspektų, kuriems gali būti keliami reikalavimai. Praktikoje įmonei, turinčiai nuo 10 iki 100 darbuotojų, tai reiškia, kad naudojamų medžiagų sudėtis turi būti atsekamiausias iki žaliavos lygio: kokia plastiko dalies dalis gaunama iš perdirbto granulato ir kokia dalis iš naujos medžiagos. Šią informaciją dažniausiai suteikia žaliavos ar pusgabio tiekėjas, o ne iš savų gamybos duomenų, o tai reiškia, kad čia kreipiamasi į grandinės dalį, kuri anksčiau niekada nebuvo prašoma pateikti tokių skaičių.

Informacija apie produkto perdirbimą

Be perdirbtos medžiagos dalies iš produkto kyla ir klausimas, ką su juo gali nutikti po naudojimo: iš kokių medžiagų sudarytas produktas, kaip tos medžiagos sujungtos (klijuotos, suvirintos, sraigtu pritvirtintos) ir ar dalys gali būti atskirtos perdirbimui. Tai liečia tai, ką jau žino produkto dizaineris, tačiau ši žinojimas dažnai niekur nėra užrašytas — ji yra žmonių, kurie projektavo produktą, galvose, o ne dokumente, kuris gali būti perkeltas į pasą.

Informacija apie pavojingas medžiagas, kurios turi įtakos perdirbimui

Straipsnis 7 medžiagų informaciją susieja ir su medžiagomis, kurios gali trukdyti arba pavojinga daryti perdirbimo procesą. Tai sutampa su informacija, kuri jau yra saugoma kitais tikslais (REACH atitiktis, saugos duomenų lapai), tačiau pasui turi būti pateikta tokia forma, kuri šneka apie poveikį perdirbimui konkrečiai, o ne tik apie pavojų naudotojui.

Demontavimo ir utilizavimo instrukcijos produkto naudojimo gale

Kai 7 straipsnis kalba apie pasiruošimą perdirbimui, tai taip pat gali reikšti, kad turi būti pateiktos instrukcijos, kaip išardyti produktą jo naudojimo pabaigoje — kokie komponentai turi būti apdoroti atskirai, kokios tai vertingos medžiagos, kurias verta atskirti. Daugeliui įmonių tai yra dokumentas, kurio dar nėra, nes iki šiol nebuvo reikalo tokią instrukciją sudaryti atskirai nuo vidinės gamybos dokumentacijos.

Sąsaja su tuo, kas jau registruojama remontui

Perdirbimo informacija nėra atskirta nuo kitos naudojimo trukmės informacijos. Tai, kas registruojama apie išardymą ir medžiagų atskyrą, dažnai sutampa su tuo, kas taip pat remontui ir dalims pasporte reikalinga: žmogus, kuris išardyti produktą jį remontuoti, naudoja panašias žinias kaip žmogus, kuris jį išardyti naudojimo pabaigoje perdirbti. Efektyviau šias dvi dalyti kartografuoti vienu metu, nei du kartus atskirai.

Kur praktikoje susiduriama su problemomis

Atliekų medžiagų kiekis yra apskaičiuojamas, o ne pagrįstas. Įmonė žino maždaug, koks procentas perdirbtos medžiagos yra žaliavoje, tačiau neturi tiekėjo dokumento, kuris tai patvirtintų. Kai tik šis apskaičiavimas atsiranda pasporte, pateikiamas teiginys, kurio negalima pagrįsti, jei kada nors į tai bus žiūrima.

Montavimo demontažo žinios neegzistuoja raštiniu pavidalu. Asmuo, kuris projektavo produktą, tiksliai žino, kaip jį išardyti, bet niekas to niekada neplanuojams, nes tai anksčiau nebuvo reikalinga. Kai reikia užpildyti pasportą, paaiškėja, kad ši informacija egzistuoja kaip žinios, o ne kaip dokumentas — ir tos žinios ne visada yra prieinamos, kai jų reikia.

Tiekėjų medžiagų informacija trūksta arba yra nepilna. Importuotojas, kuris pirklininkams iš ES šalių išorėje teikia produktus, atranda, kad tiekėjas neteikia detalios medžiagų sudėties specifikacijos, tik bendrą aprašymą. Be tos specifikacijos nėra pagrindo perdirbimo informaciją pasporte sudėti, kuri būtų teisinga.

Perdirbimo informacija painiojama su aplinkos teiginiais, kurie yra atskirai reguliuojami. Teiginiai, tokie kaip "100% perdirbama" ant pakuotės, patenka į kitą taisykles nei struktūruoti duomenys, kurie turi būti į pasportą. Šias dvi supainiojus gaunamas pasportas, kuriame yra rinkodaros kalba, o ne patikrinami duomenys.

Nėra skirtumo tarp to, kas gali būti viešas, ir to, kas negali. Kai kurie duomenys apie medžiagų sudėtį liečia produkto receptūrą arba sudėtį, o tai gali būti priežastis pažvelgti į tai, kas yra nustatyta dėl verslo jautrios informacijos produkto pasporte vietoj to, kad viską be svarbumo padarytumėte viešą.

Ką galite užfiksuoti

• Medžiagų sudėties per produktą apžvalga, su kiekvienu medžiagu atliekų medžiagų ir naujos medžiagos dalimis, paremta tiekėjo dokumentacija
• Tiekėjo pareiškimai arba sertifikatai apie atliekų medžiagų kiekį tiekiamose žaliavose ar pusgaminiais
• Projektinis dokumentas, kuriame nurodyta, kaip produktas sukonstruotas (jungtys, medžiagos, komponentai), atsižvelgiant į išardymą
• Išardymo instrukcija naudojamoms naudojimo pabaigoje, įskaitant kurie komponentai turi būti apdoroti atskirai
• Medžiagų, susijusių su perdirbimo procesu produkto, apžvalga, susieta su esama REACH ar saugos dokumentacija
• Susitarimas su tiekėjais dėl to, kurie medžiagų duomenys standartiškai teikiami naujuose užsakymuose, kad tai nereikėtų nuolat nustatyti iš naujo

Kurie iš šių punktų tikrai taps privalomi konkrečiai produktų kategorijai, bus nustatyti tik paskelbus susijusį deleguotąjį aktą; kol to neatsitiks, šis apžvalga yra pradinis taškas, kad jau dabar pradėtumėte dokumentuoti tai, kas apie medžiagas ir demontažą jau žinoma, užuot laukę, kol bus nustatyti reikalavimai. Daugiau apie duomenis, kurie bus įtraukti į pasą, aprašyta dalyje kokie duomenys įtraukiami į produkto pasą.